Jūs įsigijote pliušinį, minkštą, panašų į mažą meškiuką, nuostabų Labradorą? Sveikinu! Pas jus prasideda chaosas. Lakstyti, šokinėti ir „eiti kūliais” – mylimiausi šių šunelių užsiėmimai.
Išvesti į lauką labradorą, visų pirma, reikia su patogiu antkakliu, ganėtinai standžiai susegtu, kad šuniukas neištrauktų galvos, bet ir ne perveržtu, kad jo nesmaugtų.
Pavadėlį prisekite prie antkaklio. Turi būti uždėtas antsnukis; nors kiekviename mieste savos taisyklės, bet, daugeliu atvejų, šis aksesuaras būtinas. Augintinis eina greta savo šeimininko, iš kairiosios pusės. Savo „gamtinius” reikalus šuo atlieka tam skirtose vietose, o šeimininkas, specialiomis priemonėmis, surenka ekskrementus. Taip skamba pavyzdinis scenarijus. Liūdna?
Labradoro retriveris
Labradorams reikalinga laisvė, judėjimas, gyvumas! Kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai teigiamai veikia į augintinio sveikatą. Juos dažnai būtina paleisti nuo pavadžio. Savo mieste susiraskite specialiąją aikštelę, kuri būtų skirta šunų išvedžiojimui. Arba išveskite į laisvas nuo statinių vietas, kur būna nedaug žmonių. Pasivaikščiokite su savo numylėtiniu po mišką, dažniau apsilankykite kartu užmiestyje.
Kartu su savimi pasiimkite mylimų šuneliui žaislų, įvairaus dydžio kamuoliukų. Labradorai mėgsta juos vaikystės ir atnešti šeimininkių „grobį” . Suraskite kokią lazdą, kurią šuo mėgsta graužti arba, stipriai sukandus, ją patampyti. Aktyvaus pasivaikščiojimo metu, šuniukai dažnai užsinori atsigerti. Pasiimkite su savimi geriamo vandens ir dubenėlį. Dresuoti šunes ėda ir geria tik iš savų indų.
Tik nestovėkite vietoje, laukdami savo išsivaikščiojusio augintinio. Judėkite. Eikite pėsčiomis, pabėgėkite, pamėtykite kamuoliukus, plokite delnais, džiaugsmingai šūkaukite, pašvilpaukite. Nuo tokių bendrų pasivaikščiojimų, pakyla nuotaika, budrumas, atsiranda pozityvumas.
Nepamirškite planinių skiepų, profilaktinių priemonių prieš erkes, blusas ir kitus parazitus.
0 Comments