Daugelis naminių gyvūnų dresavimo metodų, paremti tuo, ksip atrodo jų šeimininkui. Ir tegul tokia prieiga atrodo logiškiausia, būtent todėl, toks principas, pagimdo daug klaidingų nuomonių ir taisyklių.
Kas tai yra dresuotė?
Šunų dresavimas ne visada apima griežtas taisykles ir techniką. Tai greičiau tas, kaip vyksta bendravimas tarp mažo šuniuko ir jo šeimininko. Jei jūsų planuose nėra užduoties padaryti iš jūsų augintinio cirko artisto ar tarnybinio šuns, tai tokia dresuotė apsiriboja baziniu šunyčio auklėjimu, kuris reikalingas ir augintiniui, ir jo šeimininkui. Tokiu būdu augintinis tampa šeimos dalimi ir draugu.
Kodėl reikia auklėti augintinius?
Auklėjimas taps neatskiriama bendravimo dalimi, tarp jūsų ir gyvuliuko, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Šuniukas mokinsis gyventi naujuose namuose, nešioti antkaklį, eiti pasivaikščioti ant pavadėlio, klausytis šeimininko ir adaptuotis aplinkoje. To reikia tam, kad suteikti mažyliui būtinos patirties ir žinių. Naminio dresavimo procese, šunelis ir šeimininkas mokosi suprasti ir gerbti vienas kitą. Būtent tai ir daro dresavimo procesą ypatingai svarbiu.
Kad dresavimas praeitų sklandžiai, reikia vengti klaidų ir populiarių mitų, dėl dresavimo niuansų ir bendros eigos.
Mitas 1: Šunes, kaip vilkai – jiems reikia vado.
Pasak šio mito, šeimininkas turi parodyti keturkojui mažyliui, kad jis – gaujos vadas; kitaip – jokia dresūra nebus sėkminga. Tiesa tame, kad šunys jau seniai ne vilkai, o atskira, unikali plėšrūnų rūšis, pasiduodanti apmokymams. Pirmosios, prijaukintos prie namų šunų veislės, pasirodė maždaug prieš 15 tūkst. metų ir nuo to laiko, šie keturkojai, tapo mūsų ištikimais draugais, pagalbininkais ir bičiuliais. Neteisinga ir nelogiška paneigti tokią ilgą žmogaus įtaką šunų instinktams. Be to, būtinybė įeiti į gaujos vado vaidmenį, kilusi iš pasenusių teorijų apie vilkų gaujas gamtoje. Kova dėl vado statuso, o atatinkamai ir dėl resursų, tarp vilkų vyksta nelaisvėje. Laukinėmis sąlygomis, gauja pasireiškia šeimynine struktūra, kurioje lyderiai nustatomi pagal patirtį, jėgą ir galimybę reprodukuoti ir gimdyti sveikus palikuonis.
Nepaisant viso to, kai kurie žmonės, kurių tarpe yra ir ne vienas profesionalus dresuotojas, linkę naudoti auklėjimo metodus, kurie nuo pat pradžių menkina šunų intelektą.
Mitas 2: Absoliutus viešpatavimas – geriausias būdas pasiekti paklusnumą.
Kaip ir kiekvienas mokymas, dresuotė vyksta konstruktyviau, jei ji paremta bendravimu, o ne dominavimu. Rezultatai taip pat skirtingi. Atsakykite į klausimą: ar norite turėti šunį, kurį reikia versti elgtis teisingai, ar šunį, kuris teisingai elgiasi dėl to, kad pats to nori? Nėra nieko lengviau, kaip nustatyti pilną viešpatavimą prieš mažą šunelį: fizinės bausmės, riksmas, specialūs griežti antkakliai ir pan. Dominavimas prieš augintinį, nenusako tvirto ryšio su šeimininku, bet, kas svarbiausia, tai tik trukdo šunų auklėjimui. Toks dresavimas fokusuojami ties tuo, ko šuo neturi daryti ir kreipiamas mažas dėmesys į tai, ko būtent, laukia iš šuns šeimininkas.
Pozityvi dresuotė – tiesioginė priešingybė dominavimui. Tokia dresuotė duoda aiškius rezultatus, dirbant su įvairių veislių ir amžiaus šunimis, ir net agresyviais. Daugelio tyrimų duomenimis, agresyvūs šunys negatyviai priima priverstinius metodus, o be to, dar labiau agresyvėja. Naudojant priverstinius auklėjimo metodus, šeimininkas praranda augintinio pasitikėjimą, o atranda baimės jausmą prieš jį, tuo pačiu matydamas šeimininko asmenyje priešą. Tiesa, rezultatai matomi, ir neblogi, bet kiekvienu momentu, agresyvus šuo, gali išreikšti savo baimę gindamasis. O kaip ginasi plėšrūnai – žinomi ne vienas ir ne du tragiški įvykiai.
Mitas 3: Paskatinimas skanėstu – žalinga.
Pasak šio mito, paskatinus už gerą darbą šuniuką vieną kartą, kitą kartą jis to nedarys be skanėsto. Dar ekstremalesnė nuomonė byloja, kad išauklėtas ant skanėstų šunelis, visą gyvenimą reikalaus tų skanėstų. O jeigu jam tų skanėstų neduosi, nustos vykdyti tai, ko buvo išmokęs. Tai, žinoma, netiesa. Šuo elgsis, kaip išmokytas, ir be skanėstų. Tačiau, jei jūs nusprendėte dresuoti šunelį, skatinant jį skanėstu, jums, greičiausiai, teks naudoti tokį metodą ilgiau, negu jums atrodo. Kaip tvirtina specialistai, elgsena, demonstruojama laukiant paskatinimo, vyksta šešis mėnesius; po to, šuniukui išsivysto instinktas. Ir tai natūralu; juk tam, kad šuo pilnai įsisavintų patyrimą, jam reikia visus poelgius ar veiksmus, kartoti daugelį kartų. Pavyzdžiui, šuo gali vykdyti komandą „Gulėt” namuose ir be paskatinimo, o gatvėje, kur daug įvairių dirgiklių, ji „gulėt” nenori. Viskas dl to, kad šunes nemoka apibendrinti ir jiems reikia kartoti reikiamas komandas, esant įvairioms aplinkybėms. Kai tik augintinis išmoksta kokią nors komandą, nenutraukite paskatinimo skanėstu iš pirmo karto. Geeriau praktikuoti atsitiktinį, ne pastovų paskatinimą (paglostymas, pataršymas, geras žodis…).
Šunų dresavimas
Šunų dresūra
Mitas 4: Šunys supranta tik paprastus žodžius.
Daugelis specialistų pataria vartoti paprastas komandas, dresiruotės metu ir riboti jas vienu trumpu žodeliu. Tai turi prasmės,pratinant prie naujo veiksmo, tačiau nieks nedraudžia jums vėliau, praplėsti komandą net iki nesudėtingo sakinio. Šuo, gerai įsisavinęs komandą „sėdėt” , gali ramiai atlikti tą patį veiksmą, išgirdęs sakinį „sėsk šalia manęs” arba „pasėdėk, prašau, ramiai” .
Tam tikri tyrimai parodė, kad šunys įveikia ganėtinai netrumpą žodyną ir gali suprasti tiek pat, kiek dvejų metų vaikas. Statistinis šuo gali išmokti apie 165 žodžius, todėl nėra būtinybės drastiškai trumpinti savo žodyną, bendraujant su augintiniu.
Mitas 5: naujo veiksmo galima išmokyti tik jaunus šuniukus
Šis mitas egzistuoja jau daugelį metų ir niekaip nepasiduoda. Gal būt, šio mito gajumas remiasi sena patarle: „seno šuns naujo triuko neišmokysi” . Įdomu tai, kad būtent apie tai buvo parašyta anglų žemdirbių vadovėlyje, išleistame 1534 metais: „šuo turi išmokti ganyti avis, kol jis dar šunytis, nes seną šunį „palaužti” žymiai sudėtingiau” . Tiesa pasireiškia tame, kad šunys mėgsta mokytis bet kuriame amžiuje esant. Tai jų natūrali būsena ir, tęsiant naujų veiksmų ar triukų mokymą, jūs gerinate šuns intelektualinę būseną ir stiprinate jo sveikatą.
Mitas 6: šunes gali išmokti vieną komandą per vieną kartą
Tai, žinoma, tik mitas. Šunys – įstabiai intelektualūs gyvūnai ir geba priimti ir apdirbti kelis konceptus vienu metu. Kitaip, šuns paruošimas naujai parodai, užtruktų dešimtmečius. Žinoma, neverta laukti neįmanomo. Net pats protingiausias ir paklusniausias šuo, neišmoks dešimčių užduočių, per vieną dieną, bet su trimis – keturiomis nesudėtingomis užduotimis, jūsų augintinis gali susitvarkyti vienu metu. Svarbu, nesistengti kiekvieną veiksmą išmokyti iki šimtą procentinio įvykdymo ir tik po to pereiti prie naujo. Šunų dresavime nėra jokių būtinų sekų.
Video Kaip išmokyti šunį komandų sėsk, gulk, ramiai
https://youtube.com/watch?v=9l6Twf-cMaM
0 Comments