Šliužai kenkia ne tik daugeliui daržinių kultūrų – bulvėms, kopūstams, pomidorams ir agurkams, braškėms ir žirniams – bet taip pat jie yra augalų grybelinių ir virusinių ligų nešiotojai. Nuo seniausių laikų sodininkai ir daržininkai ieškojo būdų kovoti su šliužais.
Įkaskite savo sklype nedidelius indelius taip, kad jų kraštai būtų viename lygyje su dirvos kraštais. Vakare į šias talpas įpilkite šviežio pieno – rūgštumas šliužų nevilioja. Kadangi šliužai iš savo slėptuvių išlenda tik po saulėlydžio, ryte, šiose gaudyklėse jūs aptiksite šiuos pilvakojus moliuskus. Dar vienas labai efektyvus būdas privilioti šiuos šliužus – alus. Ypatingai daug šliužų ir sraigių atsiranda drėgno oro metu, todėl gaudykles geriau iškasti po lietaus. Šliužus iš slėptuvių gali išvilioti, pabarsčius takelius tarp lysvių avižų miltais, tačiau, šiuo atveju būkite pasirengę, šliužus surankioti rankomis.
Šliužus galima net tik privilioti į gaudykles, bet ir naikinti. Pakankamai efektyvus būdas atsikratyti nuo šių kenkėjų yra gesintos kalkės. Ryte žemę pabarstykite gesintomis kalkėmis du kartus, su 10 – 15 minučių intervalu. Šliužai ir sraigės, peršliaužę per tokiu būdu apdorotą žemę, pajuoduoja ir žūsta. Jeigu žemės sklypą barstyti gesintomis kalkėmis 2 dienas iš eilės, galima visiškai arba beveik visiškai atsikratyti nuo šių kenkėjų.
Norėdami apsaugoti augalus nuo šliužų ir sraigių, tarplysvius galima pabarstyti susmulkintomis kriauklėmis arba kiaušinio lukštu – jų gabalėliai skaudžia pažeidžia švelnius moliuskų audinius. Natūralūs šliužų priešai yra varlės, rupūžės ir gyvatės, todėl pasistenkite savo sklype užveisti žalčių ir amfibijų, kurie padės jums kovoti su šiais kenkėjais. Šliužus taip pat ėda kuosos, varnėnai ir kovai, tačiau tuo pat metu jie kartu su šliužais suvalgo ir vaismedžių derlių. Tokiu būdu, patikimiausi jūsų sąjungininkai yra rupūžės, varlės ir žalčiai.
0 Comments