Kaip išsirinkti Prancūzų buldogą

Namų augintiniai šiandien gyvena daugelyje šeimų. Kažkam patinka stebėti tylias, ramias žuveles akvariume, kažkam prie širdies meili, gracinga katytė, o kažkas teigia, kad negali būti geresnio draugo, nei šuo. Pastariesiems labai svarbus veislės pasirinkimas. Pirmiausiai reikia apsispręsti, kokiam tikslui augintinis reikalingas: ar jums reikalingas namų sargas, gynėjas, ar šuo – kompanionas, simpatiškos išorės ir linksmo, draugiško charakterio. Pastaruoju atveju jums gali tikti Prancūziškas buldogas.Kaip išsirinkti šiosveislės šuniuką, mes papasakosime šiame straipsnyje.
Nuo ko pradėti? Ir taip, jūs apsisprendėte dėl veislės ir nusprendėte įsigyti šuniuką. Daugelis pirkėjų eina į gyvūnėlių turgų ar pradeda ieškoti skelbimų internete ar laikraščiuose. To daryti jums ne rekomenduojame. Perkant pagal privačius skelbimus, galite gauti ne grynakraujį ar dar blogiau, nesveiką šunelį. Tik specializuotame veislyne, jums gali garantuoti, kad jūsų būsimasis augintinis – tikras prancūzų buldogas. Kaip išsirinkti šunelį, jei vadoje keli mažyliai arba jums pasiūlys susipažinti iš karto su keliais gyvūnais? Svarbiausia – nepulti ant pirmo pasitaikiusio; nors išsirinkti geriausią – itin sudėtinga. Visi šie mažyliai be galo žavūs.Būtina žinoti, kad kai kurios šios veislės charakteristikos, kol šunyčiai visai maži, nepastebimos. Todėl pilnai pateisinama, jei prašote supažindinti su patikusio mažylio tėvais. Atkreipkite dėmesį, kaip laikoma kalė su mažyliais;patalpa turi būti švari, sausa, neturi būti nebūdingų kvapų. Pastebėkite mamytės elgesį: kaip ji elgiasi su vaikais, ar nereiškia agresijos, ar nesinervina. Jei taip, tai gali reikšti kažkokius negalavimus. Esmė tame, kad prancūzų buldogai – labai ramios draugiškos elgsenos šunys.
Kaip išsirinkti sveiką ir be fizinių nukrypimų šuniuką? Specialistai pataria imti šunelį, ne jaunesnį 1,5 mėnesio amžiaus. Beje, nei vienas save gerbiantis veislynas, jums anksčiau šuniuko ir neatiduos, nes kaip tik tokiame amžiuje, mažyliai pirmą kartą paskiepijami ir bus pasiruošę keisti gyvenimo sąlygas.

Renkantis prancūzų buldogą

Profesionalų patarimai

Šios veislės atstovai turi kelis spalvinius variantus. Labiausiai paplitę – tigriniai, elninis (įvairūs rudi atspalviai), dėmėti (dažniausiai juodai – balti), juodi ir balti.
Rinkdamiesi šuniuką, turėkite omeny, kad su amžiumi, gyvuliuko spalvos šviesėja. Mažylio kailiukas turi būti švelnus ir blizgus. Ant pilvuko yra riebalinis sluoksniukas, bet pilvas neturi būti išpūstas ir labai kietas.
Mažylio oda turi būti švari, šviesiai rožinės spalvos, be išbėrimų. Atkreipkite dėmesį į šuniuko akis. Jos turi būti vienodos spalvos, aiškios ir be jokių išskyrų.
Burnos gleivinė – švelniai rožinės spalvos. Jei gleivinė itin blyški – ženklas į mažakraujystę. Bet pas profesionalius veislininkus, toks reiškinys itin retas.
Veislyne jums patars, kaip teisingai pasirinkti prancūzų buldogiuką. Veislininko rekomendacijos čia itin svarbios, nes jis puikiai žino visas šios veislės paslaptis, jos ypatumus ir niuansus. Tik čia galite užduoti klausimus ir gauti kvalifikuotus, išsamius atsakymus.

Fizinė būklė

Kaip,renkantis prancūzų buldogą, įvertinti jo fizinę būklę? Paprasčiau, nei jūs manote. Mažylis turi būti judrus, linksmas ir sverti atatinkamai, pagal savo amžių. Pavyzdžiui, dviejų mėnesių kalytė, turi sverti nuo 2 kg, o patinėliai – 3,3 kg. Šuniukų ausytės dažniausiai tampa stačiomis nuo 2 mėnesių, bet ne brokas, jei ir vėliau. Apžiūrėkite visą vadą pilnai. Rinkitės šuniuką didžiausia galva ir gerai išvystyta krūtinės ląsta. Patinėlio korpusas trumpesnis, nei kalytės.
Galimai, jūs žinote, kad prancūzų buldogai miegodami knarkia? Kaip išsirinkti šunelį, kad šį trūkumą maksimaliai sumažinti? Geriau paimti šuniuką, su didžiausiomis šnervėmis. Nuo jų dydžio, daugeliu atvejų, priklauso šios veislės šunų tylus miegas.

Charakteris

Nesistebėkite, bet šios veislės atstovai išsiskiria sentimentalumu. Kad jūsų išrinktasis greičiau apsiprastų prie jūsų namų, paprašykite pardavėjo, kad jis padovanotų jums kokį nors daikčiuką ar žaisliuką, kurį mėgo šuniukas. Artėjant šešioliktai savaitei nuo gimimo, prancūzų buldogai baigia susipažinti su supančiu jį pasauliu, o tuo pačiu – santykiais su žmogumi. Jau po šio amžiaus, šuniuko charakterį sunku pakeisti. Iki 8 mėnesių amžiaus, augintinis stengsis išsikovoti dominuojančią padėtį šeimoje. Būtent, iki šio amžiaus, būtina užkirsti kelią bet kokioms jo agresyvumo apraiškoms. Šuniukas turi įsisąmoninti, kas šeimoje vadas; o tai, be jokios abejonės – šeimininkas. Tačiau bet kokios fizinės bausmės, sukeliant skausmą, čia nepriimtinos; jos tik dar labiau pykdys šuniuką. Tikslingiau – griežčiau jį pabarti (be ypatingo riksmo), o jei kažką daro teisingai – pagirti. Kai gyvuliukui šeimoje gerai ir jauku, jis greičiau susitaikys su tuo, kad ne jis dominuojantis šeimos narys.

Prancūzų buldogas. Video

Video

Auklėjimas

Auklėti reikia pradėti nuo pat pirmų dienų, kai jis peržengia jūsų namų slenkstį. Pradžioj svarbiausia, kad jis priprastų prie jūsų rankų. Tai leis ateity daryti įvairias kitas manipuliacijas. Po to mažylis mokomas prasčiausių komandų – „pas mane” ir „vieta” . Auklėjant – venkite kraštutinumų. Perdėtas griežtumas neleistinas, bet nuolaidžiavimas – taip pat.

Renkam vardą

Ne paslaptis, kad šiems keturkojams vardų – tūkstančiai, todėl ši procedūra šeimininkui taip pat kelia galvos skausmą. Prancūzų buldogams populiariausi šie vardai: Alfas, Barnis, Haris, Džofas, Lionas, Saimonas, Flintas…(berniukams), o kalytėms – Adelė, Gloris, Žaklin, Sofy, Emi, Palma ir kt.

Maitinimas

Kaip taisyklė, veislininkas pradeda duoti papildomą maitinimą šuniukams, išskyrus motinos pieną, nuo dviejų savaičių amžiaus. Kai jiems sukanka mėnesis, jie jau valgo savarankiškai. Iki trijų mėnesių amžiaus, šuniukui rekomenduojamas penkių kartų maitinimas. Po to maitinimas retinamas iki 3 kartų. Ir tik sukakus metams, šuo skaitomas suaugusiu ir galima šerti du kartus į dieną.
Šeimininkas turi nuspręsti pats, kuo šerti savo šunį: sausu pašaru, atitinkančiu veislę ir amžių arba natūraliu maistu. Šuniukui negalima duoti maisto nuo pietų stalo: jam kenksmingi rūkyti mėsos gaminiai, sūdytas maistas, vištienos kaulai, gėlavandenė žuvis. Negalima pamiršti, kad ši veislė linkusi tukti, o be to, jie nesiskundžia apetitu ir jų žemas fizinis aktyvumas.

Priežiūra

Ir taip, jūsų šeimos augintiniu tapo prancūzų buldogas. Kaip išsirinkti šunelį, jūs jau žinote. Belieka išsiaiškinti, kaip reikia jį prižiūrėti. Kas mėnesį reikia šuniuką pasverti ir išmatuoti jo ūgį. Šie rodikliai nurodo jo vystymąsi. Nepamirškite, kad svoris ir ūgis – šios veislės šunų požymiai. Pernelyg stambūs individai neatitinka standartų. Be to, svoris – tai pagrindinis prancūzų buldogo sveikatos rodiklis. Buldogo priežiūra – ne tik tinkamas šėrimas ir išvedimas pasivaikščioti, bet ir higieninių procedūrų atlikimas. Jos padeda išvengti daugelio ligų, nuo kurių kenčia oda ir ausys. Ant jo snukučio susidaro klostės, tarp kurių kaupiasi drėgmė, o kartu su ja – ir purvas. Kad ant snukučio odos neatsirastų sudirginimų, klosteles prašluostykite sausu tamponu, po kiekvieno pasivaikščiojimo drėgnu oru. Du kart per savaitę, reikia valyti ausytes. Iš pradžių jos nuvalomos drėgna servetėle, o po to – sausa. Laikantis visų šių ne sudėtingų taisyklių, užaugins itepuikų draugą ir kompanijoną vienišam žmogui, ir turėsite draugišką augintinį visai šeimai su vaikais.