Jorkšyro terjerai, viena mažiausių šunų veislių, pastaruoju metu, tapo ypatingai populiarūs. Tą išreiškia ne tik kompaktiškumas, patogus laikyti juos mažuose miesto butuose, bet ir draugiškas, linksmas charakteris, „glamūrinė” išvaizda, kuri labai gražiai tinka prie jo šeimininkės. Kuo mažiau šuniukas sveria – tuo labiau vertinamas, bet veislės standartas, šios veislės šunis, pagal svorio kategorijas, neskirsto.
Jorkšyro terjero svoriai
Jorkšyro terjero svoris – vienas svarbiausių šios veislės šunų rodiklių. Pagal įvairių pasaulio kinologinių asociacijų standartus, svoriai skiriasi, bet labai ne ženkliai. Pagal standartus, nustatytus asociacijų maksimalus svoris gali būti ne didesnis 3100 g, AKK – 3175 g, UK KC -3200 g, IKU – 3500 g. Šį svorį šuo priauga paprastai, 12 – 14 mėnesių amžiaus. Tačiau, jei su maksimaliu svoriu viskas aišku, minimalaus svorio jokie standartai nenustato. Tačiau, šios veislės šunų pardavimų skelbimuose dažnai sutinkami tokie apibūdinimai, kaip mini ar supermini Jorkšyro terjeras. Manoma, kad mini Jorko svoris būtų ne didesnis 2000 g, o supermini – nuo 900, iki 1300 gramų.
Jorkšyro terjeras
Šunų problemos, kurių svoris nesiekia standarto
Nors standartų pagal svorius: įprastų, mini ir supermini, skirstymų nėra, kai kurie nesąžiningi veisėjai, naudodamiesi tuo, kad miniatiūriniai šuneliai turi didesnę paklausą, įvedė šią gradaciją, tikslu daugiau uždirbti. Žinoma, pasitaiko, įprastoje vadoje atsiranda šuniukas, kurio gabaritai ir svoris, mažesni standartinių. Tokius egzempliorius superka selekcininkai, kad išvesti mažesnes veisles. Ir tai jiems pavyksta, bet kokiomis sąnaudomis – jie to neatskleidžia.
Viena iš pagrindinių nykštukinių Jorkšyro terjerų problemų – gimdymas, kurio metu, labai dažnai gaišta mamos, o šuniukai gimsta negyvi. O išgyvenę šuniukai, pasižymi fiziniu silpnumu, žemu imunitetu, įgimtomis patologijomis ir imlūs infekcijoms. Dažniausia tokių šuniukų patologija, kurios, deja, iš karto nustatyti neįmanoma – tai atipinė kepenų padėtis, kuri priveda prie mirtis ankstyvąjame periode. Ir aplamai, jei ir pagyvena tokie nykštukai ilgėliau, tai kenčia nuo dažno vėmimo ir viduriavimo. Dažnai jie miršta po chirurgo skalpeliu – jų širdelė neatlaiko anestezijos.
Standartinio svorio terjerai pasižymi stipria sveikata ir gali išgyventi iki 10 – 15 metų.
Žinoma, miniatiūriniai Jorkai, padarėliai žavūs, o mini ar supermini, aplamai, panašūs į gyvus žaisliukus, bet tokie gabaritai ir mažas svoris, didina jų traumatizmo riziką. Nereti atvejai, kada šeimininkai tokius mažylius netyčiom užsmaugia, neapskaičiavę glamonių jėgos. Netyčia užmynus ant jo ar numetus sunkesnį daiktą, galima jį užmušti ar privesti prie invalidumo.
0 Comments