Kačių istorijos pradžia yra siejama su Senovės Egiptu. Būtent egiptiečiai prisijaukino šiuos gyvūnus dar III-iame tūkstantmetyje pr.m.e. Anglijojenaminės katės atsirado daug vėliau – Antikos laikais. Manoma, kad Didžiosios Britanijos kačių istorija prasidėjo tada, kai jas čia atgabeno romėnai. Tai įrodo britų namų griuvėsiuose randami kačių palaikai.
Ūkanotojo Albiono gyventojai iš karto pamilo kates ir ši meilė neišnyko iki pat Viduramžių. Tais gūdžiais laikais vargšai gyvūnai pateko į tikrą medžioklę, nes juos siedavo su juodąja magija ir raganomis, kurios tariamai pavirsdavo katėmis. Labiausiai nuo prietarų kentėjo juodos katės, bet taip pat kliūdavo ir kitų spalvų gyvūnams. Nelaimingos kankinės buvo reabilituotos tik XVIII-ame amžiuje. Štai kokia prieštaringa buvo kačių pasirodymo Britų salose istorija.
Anglai iš karto pradėjo gerbti savo naujus augintinius. Kačių istorijos pradžioje jų nedovanodavo, jas tik parduodavo. 948 metais net išleido specialų įstatymą, pagal kurį kiekvienas naujagimis kačiukas kainuodavo 1 pensą. Vos mažylis sugaudavo savo pirmąją pelę, jo vertė iš karto išaugdavo lygiai du kartus.
Šias uodeguotas būtybes anglai labai vertino kaip puikias pelių gaudytojas ir šeimininko pasėlių saugotojas, jos buvo tiesiog aukso vertės. Kaip ir Senovės Egipte kates Anglijoje gynė įstatymas. Už vienos iš šių būtybių vagystę nusikaltėliui grėsė nemenka bauda, o už nužudymą – mirties bausmė.
Katė
Kaip minėjome, nuo pat kačių atsiradimo Ūkanotame Albione iki Viduramžių pradžios jas rūpestingai prižiūrėjo ir lepino, bet liaudies meilė šioms būtybėms staiga virto neapykanta, sumišusia su baime. Tais prietarų, egzekucijų, žiaurių kankinimų, persekiojimų ir siaubingų Europoje siaučiančių epidemijų laikais kates siejo su raganomis, jų vardą visada lydėdavo posakis „juodoji magija” . To laikotarpio menininkų paveiksluose šie vargšai gyvūnai dažnai būdavo vaizduojami raganų, juodųjų magų ir kitų piktadarių draugijoje.
Lūžis Didžiosios Britanijos kačių istorijoje (taip pat visame Senajame pasaulyje) įvyko 1727 metais, kai įžymusis prancūzų kardinolas Armand Jean du Plessis de Richelieu atsisakė teorijos, laikančios kates velnio įsikūnijimu ir siejančios jas su juodąja magija, ir netgi pats įsigijo kelis augintinius. Tuo pačiu metu šviesą išvydo François Augustin de Paradis de Moncrief traktatas „Kačių istorija” , visiškai reabilituojanti uodeguotąsias žiurkių medžiotojas.
XVIII amžius Jungtinėje Karalystėje tapo sunkaus darbo pradžia atkuriant naminių kačių statusą ir kuriant naujas veisles. O 1870 metais atsidarė pirmoji kačių paroda, kurioje svečiams buvo pristatytos naujos šių gyvūnų spalvos ir rūšys.
https://www.youtube.com/embed/7WZPysRdP8A
0 Comments