Kai organizmui gręsią pavojus nuo kažkokios infekcijos ar kitų negalavimų, daugelis priima sprendimą vartoti antibiotikus. Praktiškai, gydytojai skiria juos kraštutiniais atvejais, kai liga, nevartojant jų, nenori atsitraukti. Juk antibiotikai žudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias organizmo bakterijas. Ir pasveikus nuo užklupusios ligos, dažnas griebiasi už pilvo, kadangi visų pirma, nukenčia mūsų žarnyno bakterijos. Dažnai, po antibiotikų kurso, žarnų gleivinė lieka tuščia, dėl ko, žinoma, atsiranda negatyvūs reiškiniai. Pavyzdžiui, šiose tuščiose teritorijose gali lengvai apsigyventi blogosios bakterijos ir grybeliai, dėl ko virškinimas tampa nepilnaverčiu, nes daugelis gerųjų bakterijų, kurių dar nėra daug, išskiria tam tikrus virškinimo fermentus, o trūkstant jų, silpnėja žmogaus imunitetas.
kada gerti gerąsias bakterijas po antibiotiku
Žinoma, pasitarus su gydytoju, kuris paskirs preparatus, vadinamus probiotikais, turinčius savo sudėtyje bifido ir lakto bakterijas. O taip pat, po antibiotikų vartojimo, galima padėti žarnynui ir atstatyti organizmą, valgant naudingą maistą. Pavyzdžiui, naudingų mikrobų dauginimuisi, būtina vartoti probiotikus (nemaišyti su probiotikais) – tai tokie maisto komponentai, kurie įsisavinami ne viršutinėje virškinamojo trakto dalyje, o apatinėje, tai yra – storojoje žarnoje ir kurie stimuliuoja jos darbą. Probiotikais priimta vadinti augalines skaidulas ir pieno cukrų (laktozę). Todėl būtina daugiau vartoti vaisių, daržovių, bei gerti natūralų jogurtą ir kefyrą. Naudingiausia būtų, ant tuščio skrandžio išgerti stiklinę kefyro nakčiai ir ant tuščio skrandžio, ryte. Taip pat žarnyno veiklą normalizuoja obuoliai, česnakai ir svogūnai.
Ką vartoti po antibiotiku
Palaikant normalų imuninės sistemos darbą organizme, po antibiotikų kurso, būtina vartoti produktus, turinčius vitamino C, pavyzdžiui, juodieji serbentai, putinas, rauginti kopūstai ir citrusiniai vaisiai. Taip pat produktus, turtingus vitaminu A; tai moliūgas, pomidorai, geltonos bei raudonos spalvos daržovės, kuriose ir kaupiasi beta – karotinas, vitamino A provitaminas. Taip pat labai, po antibiotikų vartojimo, reikalingas organizmui vitaminas B, kurio gausu ankštinėse kultūrose, saulėgrąžose, grikiuose, sūryje, grybuose ir rupių miltų duonoje. Tarp kitko, kitus miltų produktus, reiktų iš raciono pašalinti.
Atstatant organizmą po antibiotikų, jam labai reikalingos mineralinės medžiagos, kurių gausu riešutuose, karčiajame šokolade (kitų saldumynų nevartoti) ir saulėgrąžose, o sočiųjų riebiųjų rūgščių, Omega – 3, galima gauti valgant jūros produktus bei riebią žuvį. Naudingu įpročiu turėtų tapti žaliosios arbatos, jonažolės, ramunėlių nuovirų vartojimas; juk jie skaitomi antioksidantais, šalinančiais iš organizmo radionuklidus.
Išskyrus nuovirų, galima pasigaminti sau gražius ir skanius, taip vadinamus, vitamininius kokteilius. Pavyzdžiui, lygiomis dalimis sumaišyti razinas, graikinius riešutus, džiovintus abrikosus, medų ir pusės citrinos sultis. Tik stiklinėmis gerti tokį kokteilį nereikia – užtenka vieno valgomojo šaukšto, tris kartus per dieną.
Galima pradėti lankytis pirtyje. Juk ji, kai kurių specialistų teigimu, išveda iš organizmo nereikalingus šlakus ir kitas žalingas medžiagas, o taip pat, gera priemonė temperatūros išskyrimo į aplinką, procesui. Tik nereikia pamiršti, kad tokios procedūros naudingos ne kiekvienam.Pavyzdžiui, priešpastatoma širdininkams ir žmonėms, turintiems problemų su skydine liauka. Be to, pirties procedūras reikia pradėti švelniai, palaipsniui, užeinant į garinę kelioms minutėms ir priimant po to šaltą dušą.
Na, ir suprantama, organizmą visais atvejais, stiprina fiziniai krūviai, tik ne piktnaudžiaujant; juk organizmas po ligos dar pasilpęs, o ir užduotis jūsų – ne raumenų auginimas ir ne rekordų siekimas, o atstatymas po antibiotikų vartojimo. Todėl pakaks ir to, kad dažniau išeisite pasivaikščioti ir, pavyzdžiui, rytais atliksite mankštą. Tarp kitko, jei reguliariai vykdyti visas tas rekomendacijas, greičiausiai, antibiotikų vartoti ir neteks.
0 Comments