Kaip teisingai maitintis žiemą

Naudingi patarimai, kurie padės išsaugoti sveikatą

Žiemą, organizmo pasipriešinimas sumažėja ir padidėja tikimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Šaltomis dienomis, daug dėmesio reikėtų skirti tinkamai mitybai. Paprastai mes naudojame ribotą patiekalų skaičių. Jiems paruošti imame tik keletą produktų, pagrinde vienus ir tuos pačius. Akivaizdu – maistinių medžiagų deficitas, kurios yra labai svarbios imunitetui.
Prasidėjus šaltiems orams, Jums reikia peržiūrėti savo mitybos racioną, nes žiemos pradžioje organizmui reikia papildomos energijos ir vitaminų, tam, kad greičiau prisitaikytų prie naujų temperatūros sąlygų.
Kaip gi maitintis žiemą, kad tai būtų skanu, ir naudinga? ..

Subalansuota mityba

Kadangi žiemą mūsų organizmui reikia įvairių maistinių medžiagų, mityboje turi būti reikiamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat būtinų vitaminų ir mineralų. Trumpai tariant –  ji turi būti subalansuota, tačiau pakankamai įvairus.

Reguliarūs valgymai

Valgyti reikia reguliariai,  tuo pačiu metu ir 3-4 valandų intervalais. Kaip rezultatas, bus tinkamas virškinimas, svoris išliks normalus, o organizmas gaus būtiną energiją išlaikyti savo šilumą ir darbingumą.

Baltymai ir angliavandeniai

Šaltuoju metų laiku, ypač žiemą, neįmanoma apsieiti be angliavandenių, kurių yra grūduose, rupioje duonoje, košėse, makaronuose ir ankštiniuose augaluose. Žmogaus organizmas, kurio racione bus pateikti tokie produktai, gali įsikrauti energijos keletui valandų. Nesikaups antsvoris, ir sveikata bus geresnė. Jeigu tokių produktų trūksta, sumažėja imunitetas, žmogus nuolat šąla, jį krečia drebulys, ir organizmas negali kovoti su infekcijomis ir peršalimu.

Žiemą rekomenduojama maitintis kaloringu maistu

Jo kaloringumą didinti geriau žuvimi ir jūros gėrybėmis, kurios laikomos naudingų baltymų šaltiniu. Taip pat nerikėtų pamiršti apie pieno produktus. Tai yra geri žarnyno floros gynėjai, kuri tiesiogiai veikia žmogaus imuninę sistemą.  Figūros tokie produktai nepaveiks, o organizmui jie padeda išlikti normoje ir šaltomis žiemos dienomis.

Karštas maistas

Žiemos periodu, Jūsų organizmas turi gauti karštų maisto ir gėrimų. Pirmiausia, turėtume skirti deramą dėmesį sriuboms. Jos gali visiškai papildyti vandens balansą, padeda virškinimui ir organizmo apšilimui. Virimo metu produktai, kurie įeina į sriubas, išsaugo daugumą vitaminų.

Vitaminų ruošimas žiemai

Vasaros vaisiai ir daržovės nepraranda savo naudingų savybių užšaldant ir konservuojant, ypač tai pasakytina apie raugintus pomidorus ir agurkus, šaldytas trintas uogas ir žalias daržoves ir grybus. Įmirkyti obuoliai ir rauginti kopūstai – vitamino C rekordininkai.

Pakankamas kiekis skysčių

Siekiant tinkamai maitintis žiemą, Jūs turite žinoti, koks skysčių kiekis reikalingas organizmui šaltuoju metų laiku. Žiemą jam reikia mažiau skysčių, palyginti su vasaros laikotarpiu, tačiau jų turi būti suvartojama ne mažiau kaip du litrai per dieną. Tai gali būti vanduo, arbata, vaisių nuoviras ir, žinoma, šviežiai spaustos sultys.

Naudingiausi produktai žiemos metu

Labai naudingi žiemos metu laikomi produktai, kurių sudėtyje yra  reikiamas kiekis A ir E vitaminų. Jais turtingi: burokėliai, raudonos morkos, paprikos, brokoliai. Prie jų dar galima priskirti žalumynus, riešutus, moliūgus, saulėgrąžų sėklas, bulves, mandarinus ir pomidorus.
Vitamino C, kuris turi didžiulę įtaką imuninei sistemai, dideliais kiekiais yra uogose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, žaliuose žirneliuose ir saldžioje paprikoje.
Geležies, vario, kalcio ir magnio, o taip pat kitų svarbių mikroelementų, būtinų organizmui žiemą, paprastai yra jūros gėrybėse, pupelėse ir riešutuose, pieno produktuose ir obuoliuose.

Per šalčius plaučiams padės imbieras, o kraujagyslėms – šokoladas

Tam, kad nešalti per šalčius, specialistai rekomenduoja valgyti daugiau angliavandenių turinčių maisto produktų. Tačiau verta prisiminti, kad paprasti angliavandeniai – bandelės, kepiniai, sausainiai, ir t. t. – sukelia greitą svorio augimą. Taigi geriau apsistoti ties košėmis – avižinių dribsnių, grikių, ryžių.
Siekiant apsaugoti organizmą, ir padėti jam kovoti su nepalankiomis išorinėmis sąlygomis, o taip pat virusais ir bakterijomis, reikia valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, taip pat žalumynų ir riešutų.
Puikiai apsaugo nuo virusų ir peršalimo granatai, o reguliariai vartojant, jie gerokai padidina imunitetą. Kita rekomendacija – dažniau įtraukti į savo mitybos racioną imbierą – šviežią arba džiovintą. Specialių medžiagų dėka, imbieras tiesiogine to žodžio prasme šildo plaučius ir bronchus, ir apsaugo nuo kosulio atsiradimo . Naudingas jis ir jau esant peršalimui, nes padeda” ištraukti” iš plaučių visą kas nereikalinga, švelniai apšildo ir gaubia juos. Greitai sušilti ir apsaugoti bronchus padės šilta spanguolių arbata.
Beje,  per šalčius, gydytojai rekomenduoja reguliariai suvalgyti keletą skiltelių juodojo šokolado ar išgerti po puodelį karšto šokolado. Jis ne tik sustiprina kraujagysles ir padeda organizmui greičiau sušilti, bet ir pakelia nuotaiką.

Citrinas reikia valgyti su žieve

Gripo ir ŪRVI (ūmios respiratorinės virusinės infekcijos ) periodu žmonės tradiciškai padidina citrusinių vaisių vartojimą. Ir gydytojai mano, kad tai yra labai teisinga, nes sezoniniuose vaisiuose yra labai didelis vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų kiekis.
Bet kurie žiemos vaisiai, dažnai iš užsienio, labai naudingi sveikatai. Beje mūsų žieminių veislių obuoliai vitaminų ir mineralų kiekiu jiems nei kiek  nenusileidžia, todėl laikykitės taisyklės suvalgyti bent vieną vaisių per dieną. Ir, žinoma, peršalimo sezonu labai svarbus imuninei sistemai vitaminas C, jį galite rasti visuose citrusiniuose vaisiuose be išimties. Bet problema yra ta, kad mes dažnai juos valgome
Daugiausia vertingų medžiagų, yra vaisių žievėje. Todėl ją būtinai reikia valgyti. Jokiu būdu nenupjaukite citrinos žievelės remiantis tuo, kad ji suteikia kartumo. Beje, citrinos negalima dėti į arbatą, ką tik užpiltą verdančiu vandeniu. Veikiant aukštai temperatūrai, vitaminas C sunyksta, todėl geriau įmesti citriną į šiltą gėrimą prieš jį geriant, o kad arbata prisigertų” rūgštelės” , tiesiog išspauskite ją ir tik tada dėkite ją į puodelį, pataria ekspertas.
Taip pat neturėtume išmesti  mandarinų ir apelsinų žievelių – geriau užvirinkite jas arbatoje dėl aromato, bet vėlgi, nepamirškite, kad užpilti jų verdančiu vandeniu negalima. Geriausia laikyti tokį gėrimą termose 5-6 valandas.
Tačiau verta prisiminti, kad vaisiai, prieš siunčiant į kitas šalis yra daug kartų apdorojami, o ir prekybos centruose jie ne visada yra laikomi tinkamomis sąlygomis, o paskui dar ir lentynose dulka. Todėl visus citrusinius vaisius prieš naudojimą reikia gerai nuplauti šiltu vandeniu.
Geriausiai šildo ir apsaugo nuo peršalimo arbatos su žvaigždiniu anyžiumi ir imbieru. Greitas sušilti po šalčio ir apsaugoti save nuo besivystančių peršalimo ligų padės šilti vitaminų gėrimai. Bet kokia arbata padės sušilti po ilgo buvimo šaltyje, bet ne visos iš jų gali apsaugoti Jus nuo peršalimo, sustiprinti imuninę sistemą, suteikti energijos ir jėgų. Todėl šaltuoju metų laiku į gėrimų pasirinkimą atsižvelkite labai atidžiai. Grįžus namo iš lauko naudinga gerti karštą arbatą su spanguolėmis – ji apsaugo plaučius ir bronchus.
Padėti organizmui sušilti ir prisitaikyti prie naujų oro sąlygų taip pat padės anyžių arbata, arba imbiero arbata. Šie ingredientai turi daug naudingų mikroelementų ir antioksidantų, o taip pat antivirusinių medžiagų, kurios aktyviai kovoja su virusais.
Gydytojai taip pat rekomenduoja periodiškai lepinti save vitaminų arbata, kuri yra daugumos maistinių medžiagų rekordininkė. Taigi, reikia užvirti 3 arbatinius šaukštelius juodosios arbatos, pridedant du ar tris žiupsnelius džiovintų ar šviežių tarkuotų imbierų, rozmarino, malto cinamono, ir keletą žvaigždžių anyžių.
Pasak specialistų, gerti karštą arbatą, kaip mes buvome mokomi, negalima. Juk verdanti arbata dirgina gleivinę ir bakterijoms bus lengviau prasiskverbti į organizmą. Kitaip tariant, gerklę reikia sušildyti, o ne deginti. Palaukite, kol arbata atauš iki patogios Jums temperatūros, ir gerkite mažais gurkšneliais, tuo pačiu įkvepiant gėrimo aromatą. Iš tiesų, kvapnių ingredientų gausos dėka tai ne tik labai naudingas gėrimas, bet ir veiksminga aromaterapija.
Šaltuoju metų laiku svarbu nesulaužyti gėrimo režimo ir išgerti per dieną nemažiau kaip 2 litrus skysčio. Be to, pageidautina, kad pusė jų sudarytų švarus, negazuotas vanduo, nes jis išplauna šlakus ir toksinus iš organizmo, palaikydamas jo suderintą darbą. Taip pat užvirinkite ir palikite nusistovėti vitaminų nuovirus ir arbatas – erškėtuogių, ežiuolės, aviečių ir t. t.

Obuoliai padeda organizmui sušilti, o persimonai – pakelti nuotaiką

Obuoliai padeda organizmui sušilti per šalčius ir aprūpina organizmą pilnu spektru vitaminų ir mineralų, o persimonai greitai prisotina ir specialių junginių dėka gerina nuotaiką ir stimuliuoja nervų sistemą.
Daugelis žmonių žino, kad kepti obuoliai pagerina virškinimo sistemos veikimą, o žalios veislės – skatina medžiagų apykaitą (tai svarbu tiems, kurie bijo, priaugti svorio šaltuoju metų laiku). Na, o žiemą jie yra ypač svarbūs mūsų nuotaikai ir žvalumui – kad greičiau pabusti ir jaustis kupiniems energijos, išgerkite ryte puodelį arbatos, nusistovėjusios ant šviežių antaninių vaisių.
Saldžiarūgščiuose obuoliuose (daugiausia žalių veislių), daugybė tokių mikroelementų, kaip geležis. Tai yra puiki chroniško nuovargio ir anemijos prevencija. Ir jodo gausos dėka” žieminėse” veislėse, obuoliai padeda mums greitai sušilti per šalčius. Svarbu suvalgyti obuolius su visu graužtu, nes jodas iš esmės susikaupia sėklose.
Dėl vitaminų ir mineralų gausos, per parą suvalgius bent  po 1-2 obuolius, mes būsime išgelbėti nuo avitaminozės, pažymi ekspertai.
Nemažiau naudingi yra žiemos vaisiai persimonai, kuriuose yra daug beta-karoteno, kurio dėka jis stimuliuoja plaučių ir bronchų ląstelių regeneraciją, netiesiogiai apsaugo nuo peršalimo ir kitų kvėpavimo sistemos ligų.
Puiki priemonė mažinti kosulį – pieno kokteilis su persimonu. Jis ruošiamas taip: plaktas šiltas pienas su dviem nuluptais prinokusiais vaisiais. Persimonai taip pat išgelbės Jus nuo nuovargio ir jėgų netekimo, dėl gausos joje esančios nikotino rūgšties (vitamino PP). Ji taip pat būtina sudedamoji dalis, skirta gamtinio antidepresanto gamybai  – hormono serotonino.